Jupiteris
Jupiteris pati didžiausia Saulės sistemos planeta. Jos masė
2,5 karto didesnė už kitų aštuonių planetų masę. Po Saulės, Mėnulio ir Veneros
Jupiteris yra ryškiausias danguje, didžiausias ryškis siekia -2,9 ryškio.
Dėl greito sukimosi apie savo ašį Jupiteris yra šiek tiek susiplojęs pusiaujo
skersmuo didesnis už ašigalinį skersmenį.
Tankią atmosferą sudaro molekulinis vandenilis (apie 89 %), helis (apie 10%),
metanas, amoniakas ir kt. Lygiagrečiai su pusiauju debesyse pakaitomis eina
10 porų rudų ir baltų juostų. Baltosiose dujos kyla aukštyn ir vėjas pučia iš
vakarų į rytus, rudosiose dujos leidžiasi žemyn ir vėjas pučia iš rytų į vakarus.
Vėjo greitis kartais siekia net 130 m/s. Rudų ir baltų juostų lietimosi vietoje
susidaro sūkuriai, kurių didžiausias yra daugiau kaip prieš 300 metų pastebėta
ovalinė Didžioji Raudonoji Dėmė. Jos ilgis 25 000 km, o plotis 14 000 km. Debesų
temperatūra žema apie -138 °C. Atmosferoje nuolat blykčioja žaibai.
Jupiterio paviršius apie 17 000 km storio skysto molekulinio vandenilio sluoksnis.
Po juo yra apie 44 000 km storio metalinis vandenilis ir 10 000 km spindulio
branduolys, sudarytas iš silikatų, susimaišiusių su vandens, amoniako ir metano
ledais. Temperatūra centre turėtų būti apie 25000°C.
Jupiteris spinduliuoja 2 kartus daugiau energijos, negu gauna iš Saulės. Greičiausiai
tai vyksta dėl milžiniškos planetos traukimosi, kurio metu išsiskiria šiluma.
Planeta yra stiprus radijo bangų šaltinis. Jos magnetinis laukas apie 20 kartų
stipresnis negu Žemės. Sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, dėl
to ten beveik nesikeičia metų laikai.
Aplink Jupiterį yra iš Žemės nematomas ledo gabalėlių ir dulkių žiedas, kuris
kartu su 52 palydovais juosia šią planetą. Keturi palydovai - Ija, Europa, Ganimedas,
Kalista (atrasti Galileo Galilėjaus 1610 metais), didesni už mūsiškį Mėnulį.
Kiti palydovai yra žymiai mažesni. Pats didžiausias iš mažųjų - Amaltėja - yra
260 km skersmens, patys mažiausieji, atrasti 2001 m - vos 2 km. Beje, tais metais
Jupiteris savo palydovų kolekciją papildė net 11 naujų palydovų.
1979 metais Voyager 1 darytose nuotraukose buvo pastebėtas Jupiterio žiedas
(vėliau paaiškėjo, kad visos didžiosios planetos turi žiedus). Jupiterio žiedų
sistema yra 100 - 200 tūkst. km atstumu nuo Jupiterio centro ir į juos pakliūna
trijų palydovų - Metijos, Adrastėjos ir Amaltėjos orbitos. Lyginant su Saturno
žiedu, Jupiterio žiedas yra siauresnis - tik 7000 km pločio.
Jupiterįo sistemą tyrinėjo Pioneer 10 bei Pioneer 11 (1973-74 m.), Voyager 1, Voyager 2 (1979 m.), Galileo (1995-2003 m.) ir Cassini kosminiai aparatai.