Merkurijus
Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Jo vardas siejamas su
romėnų prekybos ir keliautojų globėju dievu Merkurijumi (lot. Mercurius), kurį
graikai vadino Hermiu (gr. Hermes), o lietuviai Saulės dukra Vaivorą.
19741975 metais buvo gautos detalios Merkurijaus nuotraukos, kurias padarė
pro Merkurijų tris kartus praskriejusi JAV kosminė stotis Mariner-10.
Ji perdavė į Žemę patikimus duomenis apie Merkurijaus paviršių, atmosferą bei
temperatūrą.
Merkurijaus paviršius panašus į Mėnulio: labai nelygus, jame gausu įvairaus
dydžio (iki 200 km) meteoritų išmuštų kraterių (apvalių daubų), pasitaiko net
4 km aukščio kalnų.
Spėjama, kad šios planetos 1800 km spindulio branduolį sudaro geležis ir nikelis,
virš jo yra silikatų mantija (gr. mantion apsiaustas) ir granito bei bazaltų
pluta. Prie paviršiaus atmosfera labai reta, sudaryta iš helio, vandenilio,
deguonies, neono, argono.
Merkurijaus apšviestosios pusės temperatūra siekia 290430 °C (priklauso nuo
atstumo iki Saulės), o neapšviestosios - 160 °C. Magnetinis laukas 200 - 300
kartų silpnesnis už Žemės magnetinį lauką.Merkurijus palydovų neturi. Žemėje
matomas valandą prieš saulėtekį ar po saulės laidos ir planetos ryškis gali
siekti minus 1.9 ryškį.