Merkurijus

Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Jo vardas siejamas su romėnų prekybos ir keliautojų globėju dievu Merkurijumi (lot. Mercurius), kurį graikai vadino Hermiu (gr. Hermes), o lietuviai — Saulės dukra Vaivorą.
1974—1975 metais buvo gautos detalios Merkurijaus nuotraukos, kurias padarė pro Merkurijų tris kartus praskriejusi JAV kosminė stotis „Mariner-10“. Ji perdavė į Žemę patikimus duomenis apie Merkurijaus paviršių, atmosferą bei temperatūrą.
Merkurijaus paviršius panašus į Mėnulio: labai nelygus, jame gausu įvairaus dydžio (iki 200 km) meteoritų išmuštų kraterių (apvalių daubų), pasitaiko net 4 km aukščio kalnų.
Spėjama, kad šios planetos 1800 km spindulio branduolį sudaro geležis ir nikelis, virš jo yra silikatų mantija (gr. mantion — apsiaustas) ir granito bei bazaltų pluta. Prie paviršiaus atmosfera labai reta, sudaryta iš helio, vandenilio, deguonies, neono, argono.
Merkurijaus apšviestosios pusės temperatūra siekia 290—430 °C (priklauso nuo atstumo iki Saulės), o neapšviestosios - 160 °C. Magnetinis laukas 200 - 300 kartų silpnesnis už Žemės magnetinį lauką.Merkurijus palydovų neturi. Žemėje matomas valandą prieš saulėtekį ar po saulės laidos ir planetos ryškis gali siekti minus 1.9 ryškį.

Merkurijaus fotografijos