Uranas
Uranas septintoji Saulės sistemos planeta milžinė. Tai pirmoji
1781 m. teleskopu Viljamo Heršelio (Herschel) atrasta planeta.Iš Žemės opozicijos
metu matoma kaip 5,3-5,5 ryškio žalsvos spalvos skritulėlis.
1986
m. pro Uraną praskriejusi kosminė stotis Voyager 2 atskleidė daugelį šios
mįslingos planetos paslapčių. Į Voyager buvo įdėti įrašai su Žemės garsais,
muzika ir kalba. Galbūt tai po dau daug metų kažkas suras ir perskaitys...
Uraną dengia šalta (apie -210 °C) ir nepaprastai stora (11000 km) atmosfera,
sudaryta iš vandenilio (82 % tūrio), helio (15%), metano (2%) bei plaukiojančių
sušalusio metano ir amoniako debesų. Po ja yra 8000 km gylio vandens, metano
ir amoniako sluoksnis, o planetos centre Žemės dydžio branduolys, sudarytas
iš silikatų bei vandens, amoniako ir metano ledų. Jo temperatūra siekia apie
11000°C.
Uranas turi 11 plonų, tik 1977 - 1978 m. atrastų žiedų, kurių bendras plotis
sudaro 9000 km, o storis 5 - 15 km. Urano žiedų medžiagos užtektų tik 15 km
dydžio palydovui susidaryti. Palydovų turi tik ...21. Arijelio, Umbrielio, Titanijos
ir Oberono skersmuo virš 1100 km. Palydovas Miranda - lyg suplipdytas iš kelių
gabalų.
Planeta turi magnetinį lauką, kurio stiprumas du kartus silpnesnis nei Žemės.
Viena įdomiausių
Urano ypatybių yra ta, kad jo , sukimosi ašis beveik guli orbitos plokštumoje.
Taigi planeta tarsi rieda savo orbita gulėdama ant šono: pusę ilgų metų (84
metai) atsukusi į Saulę vieną ašigalį, kitą pusę Urano metų kitą ašigalį.
Atitinkamai atsisuka ir planetos pusrutuliai.